Regionuose, kuriuose žiema yra lengva ir nėra stipriosšalčio, rudų persodinimas rudenį yra daug veiksmingesnis už pavasarį. Tačiau, jei gėlės auginamos pjaustymui, rudenį rekomenduojama pažymėti plantaciją. Bet pasodinti rožės anksti pavasarį į krūmą turėjo laiko žydėti du kartus per vieną sezoną. Taip pat pavasario transplantacija puikiai tinka standartinėms rožėms. Kovo pabaigoje atvirame lauke pasodinto augalo pavasariniai kirtimai dar labiau pablogina, augalų išgyvenamumo procentas yra daug mažesnis nei rudenį, tačiau šie auginiai daug labiau prisitaiko prie pirmosios žiemos ir retai užšaldomi tinkama prieglauda. Tai paaiškinama tuo, kad vasaros laikotarpiu jų šaknų sistema gerai vystosi. Tačiau tose srityse, kur žiemos yra švelnios, geriausias laikas persodinti rožes, žinoma, yra ruduo.
В осенний период растения высаживают в открытый nuo antrojo dešimtmečio iki spalio vidurio. Nerekomenduojama transplantuoti rožių ankstesniu laikotarpiu. Tai turi labai neigiamą poveikį sodinukams, nes ramūs pumpurai gali būti aktyvuojami augalų dėl šiltų dienų ir naktų. Tai labai pavojinga dėl to, kad pirmasis šalmas juos sugadins. Rozos persodinimas rudenį neturėtų būti atliekamas vėlesniu laikotarpiu, nes augalas turi turėti laiko įsišaknijimui prieš atvykstant į nulį. Priešingu atveju, žiemą jis taip pat nukentės nuo šalčio.
Žinoma, svarbu, kad daigai būtų sveiki irstiprus. Veiksmingiausias rožių persodinimas rudenį apima sodinamosios medžiagos paruošimą iš anksto. Daigai turėtų turėti šakotas šaknis, geriau, kad būtų bent trys ūgliai, o ant jų stiebų nepriimtinos tamsios dėmės ar kiti pažeidimo požymiai. Dieną prieš sodinimą visos sėklos mirkomos vandenyje. Visi ūgliai pašalinami iš ūglių. Visi sulaužyti, neprinokę ir negyvi ūgliai supjaustomi aštriu genėjimo pjūviu. Visi sodinukai dezinfekuojami purškiant, tam naudojamas trijų procentų geležies sulfatas.
Taigi, rožių persodinimas rudenį atliekamastokiu būdu. Šaknys yra tolygiai paskirstomos sodinimo duobės apačioje ir atsargiai uždengiamos iš anksto paruoštu dirvožemiu, praturtintu mineralinėmis ir organinėmis medžiagomis. Būtina, kad dirvožemis tvirtai priliptų prie augalų šaknų ir nesudarytų oro kišenių. Po pasodinimo augalas gausiai laistomas. Po vienu krūmu užpilkite bent 2 kibirus vandens. Tada šalia skylės nedideliu sluoksniu supilamas sausas dirvožemis ir formuojami patogūs laistymo grioviai. Augalą rekomenduojama mulčiuoti iki 20 cm aukščio durpėmis ar smėliu.