Su komplikuotomis įvairių ligų formomis, užnorint tiksliau diagnozuoti ir nustatyti jų atsiradimo priežastis, gali prireikti kraujo iš venos iki 10 ml. Tyrimo rezultatai priklauso nuo to, kaip gerai atliekama kraujo mėginių ėmimo procedūra.
Jei laboratorijos technikas gali vartoti kapiliarinį kraują,kraują iš venų turi paimti kvalifikuota slaugytoja sterilioje procedūrų patalpoje, naudojant specialų instrumentą.
Svarbu, kad pacientas būtų pasirengęs paaukoti kraują,nes yra daugybė veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti tyrimo rezultatus. Prieš procedūrą turėtumėte vengti fizinio streso (greitas ėjimas, bėgimas, lipimas laiptais), atsisakyti valgyti prieš tyrimą, nerūkyti ir negerti alkoholio bei išlaikyti emocinę ramybę.
Prieš paimdamas kraują iš venos, medicinos personalasyra įpareigotas suteikti tirtam pacientui 15 minučių poilsį. Procedūros metu pacientas turi sėdėti, o sunkiai sergantis pacientas gali atsigulti. Jei pacientas valgė, rūkė ar gėrė alkoholinius gėrimus, tyrimą galima atidėti kitai datai.
Patogiausia kraują imti iš dilbio venų,kadangi čia jie yra ant paviršiaus ir yra aiškiai matomi. Čia gali būti naudojamos šios venos: išorinės paviršinės, alkūninės, vidurinės paviršinės, radialinės, vidurinės alkūnės venos, vidinės paviršinės.
Venos įvairiais būdais fiksuojasi kūno audiniuose,todėl kraujas geriausiai imamas iš mažiau judrių indų, nes juos patogiau pradurti adata. Šios kraujagyslės apima vidurinę alkūnės veną ir išorinę paviršinę veną.
Jei nėra visos patirties, kraujo mėginiai neturėtų būti imami iš vidinės paviršinės venos, nes šalia jos yra kirminas ir arterija. Netiksli injekcija gali pakenkti pacientui.
Jei alkūnės linkio venos nepakankamai matomos (pavyzdžiui, nutukusiems žmonėms), tada galima paimti kraują iš rankų nugaros veninių indų, taip pat iš poplitinės ertmės.
Kūdikiams kraujas imamas iš venų, esančių antšventyklos. Kai vaikas rėkia, jie smarkiai išbrinksta, todėl saugiau durti adatą. Taip pat kraujas iš venos gali būti paimtas iš vaiko kulno.
Vietomis reikėtų vengti tvorosrandų, hematomų iš veninių indų, naudojamų perpilant medicininius sprendimus, vieta. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, pažeidžiant periferinę kraujotaką, angiopatijas, negalima vartoti kraujo iš kojų venų.
Procedūra atliekama su vienkartinėmis guminėmis pirštinėmis. Priešingu atveju, pirštines reikia iš anksto apdoroti alkoholiu.
Norėdami paimti kraują iš venos, naudojami šieinstrumentai ir priedai: dulkių siurbliai (vienkartinės plastikinės kraujo surinkimo sistemos), vienkartiniai švirkštai ir adatos, kurių skerspjūvio skersmuo yra 0,55–0,65 mm, elastinis rutulinis žarnelė, mėgintuvėlis, sterilios guminės pirštinės, alkoholiu sudrėkintos medvilnės rutuliukai.
Kraujas imamas iš venos taip:
Virš vidurio peties trečdalio uždedamas turniketas, kad sustabdytų kraujo tekėjimą.
Alkūnės lenkimo vieta apdorojama nuosekliai dviem vatos kamuoliukais, anksčiau sudrėkintais alkoholiu. Šiuo metu pacientas sugniaužia ir atkiša kumštį.
Išsamiausia vena randama ir fiksuojama ištempiant odą. Pacientas turi sugniaužti ranką į kumštį.
Tvirtai laikydami adatos galiuką su išpjova ir lygiagrečiai odai, pradurkite veną ir atsargiai, išilgai indo, įkiškite adatą trečdaliu jos ilgio.
Įdėkite mėgintuvėlį į adatos kaniulę ir išleiskite reikiamą kiekį kraujo.
Nuimkite diržus. Pacientas turėtų atlaisvinti kumštį.
Adata nuimama, o punkcijos vieta padengta medvilniniu alkoholio kamuoliuku.
Pacientas turi sulenkti ranką per alkūnę, kad pritvirtintų veną, kol kraujavimas sustos.
Prie mėgintuvėlio, kuriame yra kraujo iš venos, turi būti pritvirtinta kryptis.
