Ilgą laiką, nuo maždaug XIX a. Pabaigos,augintojai iš skirtingų šalių dėjo daug pastangų, bandydami gauti juodą rožę. Šiame procese buvo sukurta nemažai šios didingos gėlės veislių, tačiau nebuvo įmanoma gauti tikros juodos spalvos žiedlapių. Tamsiausi granatų, vyšnių ir rubinų atspalviai turi tokias veisles kaip rašalo dėmės (rašalo dėmės), Mildred Scheel (Mildred Shel), Barkarole (Barcarol), Black Magic (Black Magic).
Kaip jau minėta, rožių veisimas su juodaisiaisdaugelis garsių veisėjų dirbo su žiedlapių spalva. Tačiau iki šiol sėkmingiausi ir sėkmingiausi buvo prancūzų mokslininkai iš Meilland Star Rose. 2000 m. Maskvos tarptautinėje gėlių parodoje jie surengė pirmąjį naujosios juodosios rožės „Black Baccara“ pristatymą, o 2003 m. Gėlių rinkoje pasirodė hibridinė „Baccara“ rožė komerciniam auginimui, pritraukusi tiek didelių gėlių kompanijų, tiek ir ir paprasti mėgėjai bei kolekcionieriai, turintys savo rubino-juodos spalvos spalvą. Veislė įregistruota selekcininko Meilland vardu pavadinimu MEIdebenne.
Juodosios Baccara rožės aiškiausiai ir išraiškingiausiai juodos būna neatidarytuose pumpuruose, taip pat esant nepalankioms oro sąlygoms, tokioms kaip vasaros karštis, kurio norma yra didesnė nei +30 0C arba pastovus rudens vėsinimas esant žemainakties temperatūroje. Bet tamsiausią juodojo Baccarat rožės atspalvį (apžvalgos tai rodo) įgyja augindami rūgščiame dirvožemyje. Jei krūmas auga saulėje, tada vyraujanti spalva bus bordo raudona, tačiau penumbroje ryškiai pasirodys aksominiai-juodi atspalviai. Kaip ir dauguma rožių, skirtų pjaustyti, ši veislė turi labai silpną, vos juntamą aromatą. Juodasis Baccaratas yra rožė, turinti krūminį ir kaušinį, bet ne labai didelį pumpurą, jo skersmuo retai viršija 10 cm. Žiedlapių galiukai yra šiek tiek smailūs, o karštyje jie gali „ištirpti“, garbanoti į vidų.
Ši rožė formuojasi stačiai arbapusiau plinta krūmas, kurio aukštis nuo 90 iki 120 cm, o plotis - apie 70 cm. „Black Baccara“ bruožas yra nedidelis erškėčių skaičius, palyginti su kitomis hibridinės arbatos veislėmis. Kampiniai ir smailūs šio augalo lapai yra žali, šiek tiek rausvo atspalvio. Juodoji Baccarat yra rožė, gana atspari žiemos šalčiams, tačiau, kaip ir kitiems šilumą mėgstantiems augalams, jai reikia prieglaudos vidurinėje Rusijos zonoje.
Sodinti hibridines arbatos rožes atvirame laukegali būti tiek rudenį, tiek pavasarį. Rudenį sodinti rekomenduojama regionuose, kuriuose žiemos švelnios, tačiau centrinėje ir vidurinėje zonose, jau neminint Sibiro ir Uralo, pirmenybė teikiama pavasariui. Verta prisiminti, kad daigai yra labai jautrūs kraštutinumams ir ryškiai saulei, todėl pirmąsias kelias savaites, kol rožė įsišaknija ir prisitaiko naujoje vietoje, geriau nakčiai uždengti plėvele.
Juodoji Baccarat yra rožė, kuri savo priežiūra nesiskiria nuo kitų veislių. Jį taip pat reikia ravėti ir atlaisvinti, maitinti ir girdyti, surišti ir kovoti su ligomis bei kenkėjais.
Augalus reikia laistyti atsargiai, stengiantis nekristi ant lapų, šilta, geriausia su stovinčiu vandeniu. Geriausias laikas laistyti yra laikas prieš saulėtekį arba po saulėlydžio. Mulčiavimas dirvožemiu aplink krūmus ne tik sulaiko drėgmę, bet ir slopina piktžoles. Bet kurios veislės ir rūšies rožės labai gerai reaguoja į viršutinį apdarą. Pirmasis iš jų atliekamas trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto, siekiant paskatinti augimą po naujų augalų prisitaikymo, o žiemos prieglauda bus pašalinta iš senų krūmų.
