Michaelas Moore'as yra politinis aktyvistas, žurnalistas,rašytojas, pagal pašaukimą ir patirties turintis satyrikas, amerikiečių dokumentinių filmų kūrėjas, nufilmavęs 11 filmų, kurie skiriasi kritikuodami amerikiečių gyvenimo būdą ir JAV užsienio politiką.
Michaelas Moore'as gimė provincijos amerikiečiuMičigano miestelis, vadinamas Flintu, 1954 m. Balandžio 23 d. Savo mokslus jis pradėjo viename iš vietinių universitetų, kartu kurdamas žurnalisto karjerą. Po kurio laiko jam pavyko suorganizuoti nepriklausomo vietinio savaitraščio „Flinto balsas“ išleidimą, kuriame jis buvo nurodytas kaip vyriausiasis redaktorius nuo 1976 iki 1986 m. Bet filmas nepavydėdavo originaliai, todėl norėdamas nusifilmuoti savo debiutiniame filme, Michaelas Moore'as savo namus atkūrė kaip bingo klubą.
Pirmasis dokumentinis filmas „Rogeris ir aš“ (1989 m.)apėmė vietos socialinės nelaimės įvykius, įvykusį Flinte, uždarius vietines „General Motors Corporation“ dukterines įmones. Savo įtakos ginklu režisierius Michaelas Moore'as pasirinko aštrią satyrą. Ir naudodamas originalų redagavimą, jis pasiekė norimą komišką efektą. Visas montažo originalumas buvo tas, kad dokumentinės kronikos rėmai kaitaliojosi su intarpais iš televizijos reklamos fragmentų ir antraplanių nuotraukų epizodais. Didelės kasos, gautos po projekto išleidimo, privertė kritikus atkreipti dėmesį ne tik į režisierių-debiutantą, bet ir į labai socialinių dokumentinių filmų žanrą.
Tolesniuose darbuose, kurie taip pat buvo susiję suaštrios politinės ir socialinės satyros žanru režisierius negailestingai kritikuoja Amerikos politikus ir apskritai kapitalistinę sistemą, globalizacijos procesus ir ypač korporacijas bei neoliberalizmą. Labiausiai skambantis režisieriaus projektas, pasak kritikų, yra filmas „Boulingas Kolumbinei“, pelnęs „Oskarą“ kategorijoje „Geriausias dokumentinis filmas“. Pagrindinis klausimas, kurį Michaelas Moore'as pabrėžia filme, yra ginkluotas smurtas JAV. Aptardamas tiesioginį baimės ir smurto ryšį, autorius klausia, kodėl Amerikoje daugiau mirčių dėl tiesioginio šaunamųjų ginklų naudojimo nei kitose valstybėse. Juostos kūrimo motyvas buvo siaubingi įvykiai, įvykę Kolumbino mokykloje Kolorade 1999 m. Balandžio 20 d. Tuomet ginkluota pora gimnazistų Erico Harriso ir Dylano Kleboldo surengė žudynes mokykloje, dėl jų organizuoto susišaudymo buvo sužeisti ugdymo įstaigos mokiniai ir mokytojai, iš viso sužeisti 37 žmonės, 13 iš jie mirė nuo sužeidimų. Po nusikaltimo vaikai nusižudė ir nusišovė. Šiuos tragiškus įvykius savo darbe pabrėžė Michaelas Moore'as. Filmai „Sveiko laidojimas“ (2007), „Tuščiųjų riaušės“ (2008), „Kapitalizmas: meilės istorija“ (2009) tik įtvirtino jo, kaip skandalingo dokumentinių filmų kūrėjo, šlovę, paliesdamas socialines ir ekonomines temas bei jaudinančias problemas.
Tačiau prieš šiuos paveikslus Michaelas Moore'as gavo 2004 mmetus „Fermenheit 9/11“ projekte Kanų palmės šakoje ir šiek tiek vėliau dar 22 apdovanojimai iš garsių kino seansų. Šiame darbe režisierius visuomenei pasakojo apie 2001 m. Rugsėjo 11 d. Įvykius ir terorizmo ištakas. Šis politinio tyrimo lankstinukas buvo laikomas prezidento George'o W. Busho politikos ekspozicija. Istorijoje buvo atskirų faktų ir prielaidų apie tai, kaip nesąžiningai buvęs naftos verslininkas iš Teksaso sugebėjo atvykti į aukščiausią valdžią ir kaip jis naudojo galią išimtinai savo egoistiniams tikslams. Filmas sukėlė beprecedentę tikro jaudulio bangą JAV ir pasaulio kasose, tokį politinį patosą galėjo pašalinti tik Michaelas Moore'as. „Fahrenheit 9/11“ meniniu požiūriu yra prastesnė už ankstesnius kūrinius, tačiau yra autoriaus sumanumo ir kūrybinio pranašumo pavyzdys.
Paskutinis jo projektas „Kapitalizmas:Meilės istorija (2009 m.) Moore'as nufilmuotas prieš ilgą kūrybinę pertrauką, kuri truko šešerius metus. Joje autorius ėmėsi tyrinėti ir analizuoti pagrindines pasaulinės finansų krizės priežastis. Filmas pasakos apie manipuliavimą Amerikos mokesčių mokėtojų pinigais, bus pateikti faktai, kurie smerkia įvairius bankus, korporacijas, politikus ir atskirus aukščiausio lygio vadovus, kurie, pasak Moore'o, įvykdė didžiausią apiplėšimą ir liko nenubausti. Už savo kūrybą režisierius buvo apdovanotas dviem premijomis Venecijos kino festivalyje. Po to Michaelas Moore'as, kurio filmai nuolat jaudino visuomenę, skyrė laiko. Kartais primenu interviu žiniasklaidoje, pavyzdžiui, palaikydamas Quentiną Tarantino, kuriam pavyko prabilti apie ypatingą Amerikos policijos pareigūnų žiaurumą, sukėlusį nepasitenkinimo bangą teisėsaugos pareigūnų gretose.
Prieštaringai vertinamas dokumentinių filmų kūrėjas 2015 m. Rugsėjo mėnToronto kino festivalyje pristatė naują darbą, dar kartą atskleisdamas agresyvią JAV užsienio politiką. Satyrinis filmas „Kur dar įsiveržti“, kurio darbas buvo laikomas griežtai slaptai, žada būti provokuojantis ir smagiausias triukas, kurį sugeba tik Michaelas Moore'as. „Kur dar įsiveržti“ taip pat tikina, kad invazija vyks „be streso PTSS“, „be kalinių“ ir „be aukų“. Moore'as šiame projekte veikė prisidengdamas režisieriumi ir scenaristu. Filmą sukūrė Karlas Diehlas ir Tia Lessin. Kuriant filmą aktyviai dalyvavo Jamie Roy, redaktoriai Woody Richmanas ir Pablo Pronza, kurie jau dirbo su autoriumi „Meilės istorijoje“. Pasak Moore'o, Amerikoje nėra atskiro karinio nuotykio, kuris įkvėptų jį fotografuoti, tačiau kadangi ši tema jį jaudino ilgą laiką, tai leido prisotinti darbą reikiama satyros dalimi. Tai yra Michael Moore. „Kur dar įsiveržti“ turėtų būti rekomenduojama peržiūrėti visiems mąstantiems žiūrovams.
