Gamybos kaštų struktūros analizėElektra rodo, kad dabartiniame pramonės gamybos vystymosi etape energijos intensyvumo mažėjimo tendencija vyrauja, palyginti su energijos prieinamumo didėjimo tendencija. Klimatinės sąlygos, kurias galima apibūdinti tokiu rodikliu kaip laipsnių dienų skaičius (GSOS), daro didelę įtaką energijos intensyvumui. Šis rodiklis apibūdinamas kaip šildymo sezono trukmės sandauga iš vidutinio temperatūros skirtumo.
Nepaisant šios aplinkybės, išlaidų analizėelektros energijos pramonės gaminių gamyba, remiantis energijos intensyvumo palyginimu skirtingose šalyse, gali būti neteisinga. Gamybos apimties analizė patvirtina, kad šių rodiklių lygybė kai kuriose dviejose šalyse nebūtinai atspindi šių šalių ekonomikos išsivystymo lygį. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikos šalyse energijos vartojimo intensyvumas yra žemas, tačiau BVP vienam gyventojui taip pat mažas. Tai galima paaiškinti švelniu šio regiono klimatu, kuris neleidžia šildymui naudoti daug energijos. Tuo pat metu elektros energijos produktų gamybos sąnaudų analizė ir skirtingų šalių palyginimai rodo, kad padidėjus šalių ekonominiam lygiui, mažėja energijos intensyvumas. Galime pasakyti, kad objektyviai būtina pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.
Ryšys su mažiau palankiu klimatuSąlygos neturėtų daryti raminančio darbo siekiant pagerinti šalies energijos vartojimo efektyvumą. Jei gamybos sąnaudų analizė rodo, kad, pavyzdžiui, energijos taupymo potencialas šalyje yra 30% suvartojamos energijos. Tai reiškia, kad dabartinį energijos intensyvumą galima sumažinti bent 30 proc., O tai priartins šio rodiklio vertę prie jo lygio pažengusiose šalyse. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo atsargos taip pat slypi tame, kad pramonė gali turėti specifinę struktūrą. Jei pramonė orientuojasi į mašinų gamybą, tada jos struktūra turėtų objektyviai persiorientuoti į aukštųjų technologijų, kurioms nereikia daug energijos, pramonę. Gamybos kaštų analizė aiškiai leidžia teigti, kad BVP augimas daugiausia vyksta plėtojant tokias įmones ir paslaugų sektorių, o tai dar labiau prisideda prie BVP energijos intensyvumo mažėjimo.
Reikėtų pažymėti, kad rodiklio vertėenergijos intensyvumas nėra visiškai būdingas energijos vartojimo efektyvumo lygiui, t. negalima ginčytis, ar vertė atitinka aukštą ar žemą energijos vartojimo efektyvumo lygį. Juo galima apibūdinti energijos vartojimo efektyvumo dinamiką per keletą metų, palyginti daugelio panašių įmonių energijos vartojimo efektyvumą. Ją galima naudoti palyginimui, o ne tam pačiam įmonių tikslui, jei gamybos apimtis matuojama piniginiais vienetais. Šiuo atveju daugiau energijos reikalaujančiose įmonėse bus didesnės rodiklio vertės, nors daug kas priklauso nuo gamybos vieneto piniginio matavimo vertės.
Jei laikysime absoliučiai panašiuįmonių, tada energijos intensyvumo rodiklio vertės joms gali smarkiai skirtis, atsižvelgiant į tai, kiek joms įgyvendinamos energijos taupymo priemonės. Tačiau vertinant energijos taupymo galimybes neturėtų būti atsižvelgiama į visas energijos taupymo priemones. Pirmiausia turėtų būti įgyvendinamos organizacinio ir ekonominio pobūdžio priemonės, kurioms nereikia išlaidų, ir mažų sąnaudų priemonės, pavyzdžiui, antrinių energijos išteklių naudojimas. Tačiau yra veiklų, susijusių su esamos energijos taupymo technologijos pakeitimu. Taikant energiją taupančias technologijas dažnai gali tekti rimtai rekonstruoti įmonę, ir tai ne visada gali būti ekonomiškai pagrįsta, nes pasiekto efekto investicijų išlaidų grąžai gali visiškai nepakakti. Tokiais atvejais energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali būti ekonomiškai neperspektyvus. Tačiau naujoje gamykloje, kurioje sumontuota moderni energiją taupanti įranga, bus didesnis energijos vartojimo efektyvumas.
