Informacijos šaltiniai - tai sistemos, kurių sudedamosios dalys numato informacijos išdėstymą, vientisumą ir prieinamumą numatytam tikslui.
Priklausomai nuo objekto, kurį domitės, šaltiniai gali būti klasifikuojami.
Informacijos šaltinių tipai
1. atvira arba gana prieinama;
2. pusiau atviras (ne visiškai slaptas, bet kažkas kontroliuoja);
3. uždarytas.
Informacijos šaltiniai gali būti:
1. nusimanantys žmonės;
2. dokumentai;
3. laidinio ir belaidžio ryšio priemonės.
Žinantys žmonės yra tie žmonės, kurie aiškiai ar potencialiai turi reikiamą informaciją. Tai yra tokie informacijos šaltiniai kaip:
1) Ekspertai, t.y.asmenys, kurių profesiniai kontaktai ir žinios (darbas, hobis) leidžia orientuotis į interesų klausimą. Jie gali suteikti pagrindines medžiagas, pateikti naujus informacijos šaltinius.
2) Informatoriai yra priešo grupės asmenys, kurie pateikia medžiagą apie savo darbdavio veiklą. Jų teikiamų medžiagų teisingumas gali būti gana didelis.
3) Išgąsdinti - tai visi žinomi žmonės, kurie teikia informaciją spaudimu. Tokiu atveju neatsakoma apie pateiktą informaciją.
4) Agentai yra patikimi žmonės, kuriuos supa objektas. Jų teikiamų duomenų tikslumas priklauso nuo jų individualių savybių.
Informacijos šaltiniai, veikiantys kaip nusimanantys žmonės, gali būti kiti asmenys, kurie atsitiktinai turi reikiamus duomenis.
Dokumentai kaip informacijos šaltiniai:
1) Objektui būdingi oficialūs dokumentai.
2) Archyvai ir verslo dokumentai.
3) Kompiuterių laikmenos - duomenų bazės, diskai, „flash“ diskai ir kt., Iš kurių galite spausdinti reikiamą informaciją.
4) Asmeniniai archyvai ir dokumentai - sąsiuviniai, pastabos apie kalendorius ir kt.
5) šiukšliadėžės - atsitiktinai prarastos arba atsisakytos grimzlės ir užrašai.
6) Paskelbta informacija yra leidiniai laikraščiuose, interneto svetainėse, televizijos ir radijo istorijose, paskaitose ir kalbose.
Techniniai ryšiai
Informacijos šaltiniai gali būti laidinio ir belaidžio ryšio priemonės (įvairios techninės informacijos apdorojimo ir perdavimo priemonės).
Tai apima:
1) Laidiniai telefonai. Tokiu atveju informacija mums pateikiama arba specialiųjų tarnybų paspaudžiama, kad sužinotume, kas juos domina. Tuo pačiu metu yra galimybė klausytis ne tik telefoninių pokalbių, bet ir to, kas sakoma už uždarų durų su imtuvu ant kablio.
2) Mobilusis ryšys ir ieškikliai. Tokių prietaisų galima klausytis naudojant įprastą radijo imtuvą per orą su atitinkamu skaitytuvu, jei nėra specialios apsaugos.
3) telegrafas, telefaksas, teletipas. Tokių prietaisų kanalais cirkuliuoja grafinė ir simbolinė informacija, kuri rodoma popieriuje, o tai yra labai patogu verslo santykiuose ir santykiuose.
4) naudojamos asmeninės radijo stotyscivilinėms ir tarnybinėms radijo ryšio priemonėms. Jei objektas nesuteikia specialių apsaugos priemonių, tada perimant signalus iš tokios radijo stoties nereikia daug stengtis.
5) Kompiuterių tinklai. Daugelis organizacijų turi vietinius tinklus, skirtus bendrauti tarp kompiuterių, turinčių prieigą prie interneto. Tai leidžia prisijungti prie kabelio ir „suskaičiuoti“ informaciją, kuri yra paties kompiuterio atmintyje ir kuri perduodama tinklu.
Atkreipkite dėmesį, kad reikalinga informacijapriimti teisingą sprendimą paprastai būna brangu arba jų iš viso nėra. Į informacijos kainą turėtų būti įtrauktas laikas, kurį vadovai ir pavaldiniai praleido jai rinkti. Todėl belieka nuspręsti, kiek reikšminga yra šios informacijos nauda.
