Apribojimai yra tokie veiksniaikurių kiekybinės vertės viršija gyvųjų organizmų prisitaikymo gebėjimus, todėl jų paskirstymas riboja atitinkamą teritoriją.
Agrochemikas Y.Liebigas buvo minimalus įstatymas. Jis teigė, kad derlingumo lygis priklauso nuo faktoriaus, turinčio minimalias kiekybines charakteristikas. Būtina pasakyti, kad šis įstatymas yra tikrai sąžiningas cheminių junginių lygmenyje, tačiau jis yra ribotas, nes derlius priklauso nuo viso veiksnių komplekso: atitinkamų medžiagų koncentracijos, šviesos, temperatūros, drėgmės ir kt. Tokiu atveju ribojantys veiksniai neigiamai veikia savarankiškai arba tam tikru deriniu.
Įstatymas aiškiausiai apibūdina ekologijos poveikįribojantis veiksnys: net vienas aplinkos veiksnys, nepatenkantis į savo optimalumą, gali sukelti stresinę kūno būklę ar net jo mirtį.
Lygis, atitinkantis ribastam tikro veiksnio ištvermė vadinama tolerancijos laipsniu. Reikėtų pažymėti, kad ši vertė nėra pastovi. Skirtingiems organizmams jis yra skirtingas. Šis diapazonas gali būti žymiai sumažintas tais atvejais, kai paveikiamas veiksnys, kurio veikimas artimas kūno ištvermės ribai.
Turiu pasakyti, kad tai ribojantys veiksniairūšys yra įprastos gyvenimo sąlygos kitiems. Visų organizmų tolerancijos riba yra maksimali arba mažiausia mirtina temperatūra, kurią viršijus jie žūva. Taip yra dėl to, kad temperatūros faktorius gali paveikti medžiagų apykaitą ir fotosintezę.
Svarbūs agentai, kuriuos gali turėtiribojantis poveikis yra vanduo, taip pat saulės radiacija. Jų trūkumas lemia medžiagų apykaitos ir energijos reakcijų nutraukimą, dėl kurio organizmai žūva.
Verta paminėti, kad dėl mutacijų kaupimosi atsirandadezintegracijos reiškiniai. Evoliucijos metu visas organizmas veikia abiotinių ir biotinių veiksnių kompleksą. Kartu atsiranda sėkmingų prisitaikymų, padedančių prisitaikyti prie neigiamų aplinkos veiksnių, taip pat nesėkmingų, kurie lemia rūšies išnykimą.
