Vardai, pavardės ir daugelis kitų yradidelė kategorijų daiktavardžių, vadinamų vardais. Deformacija, ty skaičiaus ir atvejų pasikeitimas, šiuo atveju gali būti gana sudėtinga užduotis. Tačiau rusų kalba yra keletas taisyklių įvairiems atvejams.
Laikraštis "Kommersant", žurnalas "Forbes", AnastasijaLvovna Bondarchuk, Genadijus Mkrtchyan, Batumi, Maskva, Beatles, Coca-Cola, Hanuko atostogos - visi aukščiau minėti dalykai, taip pat daugybė kitų dalykų, kurie nebuvo paminėti - daiktavardžių pavyzdžiai. Jie supa mus visur, nors ne visada taip pastebimi. Žinoma, jie turi būti naudojami tiek kalboje, tiek raštu. Ir čia gali iškilti tam tikrų sunkumų, jei galite kažkaip išsisukti su įmonių, grupių, taip pat prekių ženklų pavadinimais, tai ne visada veikia su pavadinimais.
Дело в том, что склонение имен собственных по atvejai ne visada yra aiškių taisyklių rinkinys kiekvienam konkrečiam atvejui, o rusakalbių ausų sunkūs pavadinimai nebėra retenybė. Be to, dėl to, kad šie daiktavardžiai yra „asmeniniai“ kiekvienam asmeniui ir lydi jį visą savo gyvenimą, jis gali būti įžeidžiamas netinkamu naudojimu, todėl verta būti atsargiems su atvejais. Taigi, verta suprasti, kaip atsiranda tinkamų daiktavardžių mažėjimas. Tai padės, jei nebus išvengta klaidos, tada pakartotinai sumažins tikimybę.
Iš esmės jų vardai nėra tokie skirtingi nuo bendrųjų daiktavardžių. Bylos taip pat dažnai sutampa. Ir tai lengva pamatyti su pavyzdžiais.
Šios dvi taisyklės laikomos pažįstamomis.Rusiška ausis, taip pat gana egzotiški vardai, tokie kaip Zukhra, Leila, Ildar, Nail, Judith ir kt. Tačiau įvairovė tuo nesibaigia, todėl gana lengva supainioti ir suklysti.
Аглая, Мария, Илья, Пелагея и еще огромное pavyzdžių skaičius taip pat paprastai nesukelia sunkumų - jie priima daiktavardžių modelį, kuris baigiasi tomis pačiomis raidėmis, o kilmė paprastai nėra rimta. Pavardės su tais pačiais pavadinimais yra šiek tiek sudėtingesnės - kai kurios jų turi savo formas, kitos skiriasi pagal būdvardžių tipą. Taigi, konkrečių pavyzdžių lengviau apsvarstyti tinkamų daiktavardžių dingimą:
Tačiau yra ir išimčių, dažniausiai gruzinųkilmę. Tokios pavardės kaip „Barclay“, „Gurtskaya“ ir kt. Nėra linkusios, nors atrodo, kad patenka į šį modelį. Jie nesikeičia, neatsižvelgiant į tai, ar juos dėvi vyras, ar moteris. Tai tiesiog reikia prisiminti.
Tikrinių daiktavardžių deklinacija tais atvejais yraatrodo, kad tai yra neišsemiama tema, tačiau ji taip nėra. Liko tik keli atvejai, kurie laikosi bet kokių įformintų taisyklių. Ir juos galima iliustruoti tokiais pavardžių pavyzdžiais kaip Plevako, Džugašvilis, Sedykas, Blokas, Gogolis, Kučma.
Su pirmaisiais trimis viskas labai paprasta - jie yrašiuolaikinė kalba nekinta jokiomis aplinkybėmis, o tos pačios struktūros tikriniai vardai elgsis taip pat. Likusiu atveju viskas nėra taip paprasta, nes priklausomai nuo to, ar jie priklauso vyrui, ar moteriai, jie elgsis kitaip.
Nikolajus Gogolis, Irina Gogolis - Nikolajus Gogolis, Irina Gogolis - Nikolajus Gogolis, Irina Gogolis - Nikolajus Gogolis, Irina Gogolis - Nikolajus Gogolis, Irina Gogolis - apie Nikolajų Gogolį, apie Iriną Gogolį.
Vladimiras Kučma, Elena Kučma - Vladimiras Kučma, Elena Kučma - Vladimiras Kučma, Elena Kučma - Vladimiras Kučma, Elena Kučma - Vladimiras Kučma, Elena Kučma - apie Vladimirą Kučmą, apie Elena Kučma.
Beje, paskutiniame modelyje tai yra visiškai akivaizdunet ir stipriosios lyties atstovo atveju yra tendencija nenusileisti pavardei. Tačiau iki šiol pagal literatūrinės kalbos taisykles dažniausiai įvyksta pokyčiai.
Pasaulis nestovi vietoje ir, aišku, globalizacijatiesiog neįmanoma sustoti. Kalbos skverbiasi viena į kitą, ir rusų kalba nėra išimtis. Per visą savo istoriją ir ypač pastaruoju metu jis buvo užpildytas šimtais ir tūkstančiais naujų terminų, taip pat priėmė svetimus tikrinius vardus. Tarp jų yra pavardės, įmonių ir firmų pavadinimai bei didžiulis skaičius labai skirtingos kilmės pavyzdžių. Kai kurie iš jų sąlyginai laikosi rusų kalbos taisyklių, o kai kurie lieka nepakitę. Tai gali būti labai sunku nustatyti akimis.
Pavardės, tokios kaip Gogolis, Herzenas ir kt., taip pat paprastai laikomi svetimais, rusų kalbos požiūriu, iš tikrųjų, kaip ir Ruzveltas. Nepaisant to, vyriškų tikrinių vardų deklinacija šiuo atveju vyksta pagal bendrą schemą. Akivaizdu, kad tai neveikia su Zola, tai galima paaiškinti galu balsiu.
Kitas subtilumas yra teisingaspavadink šeimą. Pagal dabartinius modelius tai bus tiesa: su Henry ir Thomasu Mannais (bet broliais Mannais), tėvu ir sūnumi Mandelstamsu, bet apie tėvą ir dukrą Sieversą bei su Schumannų pora. Šiuo atveju „moteriškas“ elementas keičia situaciją.
Pavardės derinimas su vardu ir tėvavardis taip pat gali atrodyti gana keistai, jei viena iš dalių nesumažėja. Bet būna, kad taip nėra:
Pastarasis ypač dažnai kenčia dėl to, kad jo atžvilgiu nepaisomos literatūrinės nykstančių daiktavardžių taisyklės.
Yra daug daugiau pavyzdžių, nepaminėtų ankstesnėse pastraipose. Tačiau juos verta apsvarstyti:
Yra dar sudėtingesnių pavyzdžių, bet neatrodo, kad galima apsvarstyti visus be išimties tikrinius vardus. Deklinacija tokiais atvejais gali būti nereikšminga užduotis, ypač jei nežinoma, pavyzdžiui, pavardės ar vardo turėtojo lyties. Jei įmanoma, geriau sužinoti iš paties žmogaus, o jei ne, pabandykite išvengti atvejų pokyčių pagalbinių struktūrų pagalba.
