Žmonėms Kristus pirmiausia yra asmuo, galėjęs praeiti didelius likimo bandymus ir tuo pačiu metu visuomet išliko energingas ir geranoriškas kitiems.
Viešpaties krikštas - apeigos, padėjusios susilietiJėzus su „šventu dangumi“ ir apreiškė žmonėms kitą, šviesesnę pasaulio pusę. Nuo to laiko tai tapo visa tradicija ir iki šiol žmonės per šį paprotį kreipiasi į Dievą.
Kada dangus atveria Viešpaties krikštą? Toks klausimas kelia nerimą daugeliui žmonių, nes tik šiuo metu galima pajusti visą šventojo sakramento galią.
Pasak Evangelijos pamokslų, Jėzus kreipėsi į Jono, kuris gyveno Jordano upėje, prašydamas jį krikštyti (tuo metu jis buvo apie 30 metų).
Jis buvo nustebęs matęs tokį suaugusį žmogųkuris jo paklausė, bet vis dar pradėjo vykdyti apeigas. Per šį sakramentą buvo atskleistas šventasis dangus, iš kurio girdėjo Dievo balsas. Jis sakė, kad dabar Jėzus yra mylimojo Sūnus, ir palaiminimas ateis pas jį.
Nuo tada, dėka Jono, Jėzaus Mesijinė misija buvo viešai paskelbta. Apeigos sakramentas ir atviras dangus iki krikšto buvo pirmasis šventųjų tarnų kanonų pasireiškimas.
Po tokio papročio Jonas pradėjo populiarinti šį įvykį tarp paprastų žmonių, įsisavindamas visas naujas teritorijas.
Po to, kai Kristus grįžo į visuomenę, jis sakramentui pasakė savo kolegoms ir pradėjo skelbti stačiatikių religiją ir skaityti maldas atviruose miesto aikštėse.
Tuo metu, kai dangus atveria krikštą, vanduo gauna visą galios malonę, o Dievo šviesa išlieta. Jėzus atnešė savo tautą į upes ir atliko šį apeigą visiems, kurie norėjo.
Po to žmogus tapo vienu žingsniu arčiau aukščiausiojo atleidimo ir buvo apvalytas nuo visų piktų nuodėmių, kurias buvo įgijęs.
Taip pat pakrikštytasis ėmėsi viso Kristaus kelio, taigi po mirties jo laukė prisikėlimas.
Pagrindinė šios apeigos sąlyga yra tikėjimas iratgaila. Tie, kurie buvo priverstinai atvežti, kad išgelbėtų juos nuo blogio, buvo pasmerkti nesėkmei iš anksto. Jei žmogus yra ateistas, tada net šventas vanduo jam nepadės.
Jei atvesite vaiką į krikštą, jums reikiažinoti, kad tėvai pirmiausia turi praeiti apsivalymo ritualą ir atgailauti, taip apsivalydami nuo neigiamo poveikio ir blogos energijos.
Atviras Krikšto dangus simbolizuos, kad apeigos užtikrins maksimalią jūsų vaiko apsaugą ir suteiks jam beprecedentės stiprybės.
Если порог церкви переступает взрослый человек, tada jis turi suvokti visą savo gyvenimo kelionę ir pats ateiti į išpažinties sakramentą. Tik tada kunigas galės atlikti krikšto apeigas ir apsisaugoti nuo neigiamos pogrindžio įtakos.
Didžiąją atostogų dieną, kai visi pasaulio vandenystapę šventaisiais, žmonės bando apvalyti savo dvasią maudydamiesi šventoje skylėje. Kai Krikštui atidaromas dangus, būtent sausio 19 dienos naktį pagal stačiatikių kalendorių, žmonės pagerbia savo Dievą, prašo atleidimo ir meldžiasi už savo kaimynų sveikatą.
В такой знаменательный день, когда открывается Dangus dėl krikšto norų, žmonės daro paprastus, bet kartu ir labai svarbius dalykus. Iš esmės tai nėra materialus turtas, nes Dievas niekina ir nevykdo piniginių prašymų. Čia svarbiausia sveikata, meilė ir ramybė, taip pat paveldėtojų gimimas.
Когда на Крещение открываются небеса, все пресные upėms suteikta gydomoji galia, tačiau to kartais nepakanka, todėl reikalingas papildomas apšvietimas per maldas. Evangelijoje buvo aprašyti du metodai: didelis ir mažas pašventinimas.
Kai dangus atsidaro per Krikštą, šis sakramentas įgauna didesnę reikšmę, nes žemiškasis Kristaus, Išganytojo, garbinimas ir šventosios jėgos suteikia tikrai gydantį ir raminantį poveikį.
Обряд малого водоосвящения проводится каждый mėnuo. Tai taip pat suteikia šlovę Kristui, skaito maldas ir apvalo save bei erdvę nuo negatyvo. Ir tuo pačiu būdu renginiai vyksta šventų švenčių išvakarėse, pavyzdžiui, Velykos. Vanduo taip pat personifikuoja amžinąjį gyvenimą ir jaunystę, tačiau prie to pridedamos visos liturgijos ir bažnytinės giesmės.
Kai dangus atsivers krikštui, visi tikintiejijie kreipiasi ne tik į šventą vandenį, bet ir į šventraščius bei palaimintus paveikslus. Juk iš dangaus sklinda Dievo šviesa tik tiems žmonėms, kurie pagerbia Jėzaus atminimą, minėdami jo atvaizdą piktogramose.
XIX amžiuje freskos taip pat vaizdavo Kristų nuogas. Piktograma rodo, kad kai dangus atsidaro per Išganytojo krikštą, dieviškasis spinduliavimas liejasi iš viršaus, o angelai nusileidžia.
Taip pat daugelyje vaizdų yra Šventoji Trejybė ir apaštalai, kurie buvo ištikimi Jėzaus pagalbininkai.
Šiais laikais kunigai pažymi, kad šios piktogramossuteikta nepaprasta galia ir gali padėti sunkiais laikais, jei priešais jas skaitomos maldos. Tai taikoma visomis metų dienomis, o ne tik šventomis atostogomis.
Rusijoje per Krikštą įprasta maudytis„Jordanijos ledo skylė“ arba paprastuose gėlo vandens telkiniuose. Dažniausiai šiuo laikotarpiu būna labai šalta, tačiau tai nesustabdo žmonių ir jie bent kelioms sekundėms pasinerti į pavasarį, kur virš jų karaliauja šventas, atviras dangus. Epifanijoje kunigai atvyksta iš skirtingų šventyklų ir, norėdami geriausio gydomojo poveikio, pašventina skylę prieš ledus.
Senovėje tokiose apeigose dalyvaudavo „atviri“ nusidėjėliai, tie, kurie griebdavosi burtai ar burtai. Buvo tikima, kad tokiu apsivalymu praeis visos piktosios dvasios, laisvai vaikščiojusios po Žemę.
Kaip jau minėta anksčiau, ateities spėjimas tokiušventes draudžia bažnyčia, nes laikotarpiai šventomis dienomis laikomi ribiniais. Šiais lemiamais momentais piktosios dvasios gana aktyviai bando prasiveržti į Žemę, o atviras Krikšto dangus jai padeda. Ji gali įgyti angelo formą ir įsitvirtinti paprastų žmonių gyvenime. Todėl, jei vis dar norite pasakyti likimą, tai šventomis dienomis to daryti nereikėtų.
