Metonimija yra dalykas, be kurio mūsų kalba nepraras išraiškos

Išraiškingos kalbos priemonėsplačiai naudojamas ne tik poetiniuose tekstuose, bet ir prozoje. Daugelis jų tvirtai įsitraukė į mūsų kasdienį gyvenimą, iš akivaizdžių kategorijų jie perėjo į paslėptas metaforas, personifikacijas ir pan. Vienas įdomiausių kalbinių reiškinių yra metonimija.

Apibrėžimas ir pavyzdžiai

Pėdsakų atsiradimas grindžiamas asociatyviuobjektų, reiškinių, savybių, savybių jungtys. Tuo pačiu principu susiformavo metonimija. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „pervadinimas“. Tai yra, metonimija yra vieno objekto ar reiškinio pakeitimas, pakeitimas, panaudojimas vietoj kito. Pavyzdžiui, Puškinas vadinamas rusų poezijos saule, pripažįstantis jo svarbų vaidmenį mene, literatūroje. Šis palyginimas mūsų galvoje taip išaugo į poeto įvaizdį, kad girdėdami ar skaitydami šiuos žodžius mes automatiškai suprantame, apie ką mes kalbame. Arba kai mes sakome „Holivudas“, turime omenyje ne tiek geografinį objektą, kiek garsųjį Amerikos „Žvaigždžių fabriką“.

Aišku, kad metonimija yra žodžių vartojimasarba frazės vaizdine prasme. Šio reiškinio šaknys slypi gilioje žmonijos praeityje. Ankstyvos vaikystės (taip pat ir metonimijos) auka senovės žmogus tikėjo, kad jo gyvenimas visiškai priklauso nuo blogio ir gerųjų galių. Bandydamas apgauti piktąsias dvasias, jis sau ir savo vaikams suteikė dvigubus vardus - vienas tikras, ir tai buvo laikoma paslaptyje, o kitas - apgaulingas, ir tai buvo galima ištarti garsiai. Taigi visi, galintys pakenkti vaikui, buvo suklaidinti, o patys žmonės, jų požiūriu, buvo saugūs. Todėl iš pradžių metonimija yra savotiškas amuletas, tabu, slaptos žinios apie tikrąją daiktų esmę ir kruopštus jos slėpimas.

Kai kurių reiškinių pavadinimą pakeisdami kitais, uždarykitejis tvirtai įsitraukė į visų paskesnių žmonių visuomenės kartų sąmonę ir kalbinę praktiką. Taigi viduramžiais jie bijojo ištarti pagrindinį velnio vardą ir pakeitė jį kitais: nešvariais, raguotais, prakeiktais. Tai yra, metonimija yra kai kurių sąvokų pavadinimų pakeitimas kitų vardais, panašus į pirmąjį.

Metonimija aplink mus

Pirmieji metonimijos pavyzdžiai kalboje, kaip ir jis patsterminas, kurį mums suteikė graikai ir paėmė iš graikų kultūros. Homeras tapo jos personifikacija. Todėl išgirdę: „Aš einu į šalį, kurią giedojo Homeras“, akivaizdu, kad mes kalbame apie Graikiją. Tai čia, aiškus metonimijos pavyzdys!

Metonimija, kaip ryškus vaizdinis kalbos įrankis,plačiai paplitęs. Ant jo pastatyta daugybė frazeologinių vienetų, patarlių ir posakių, aforizmų. Šiuolaikinis gimtoji gali nieko negirdėti apie tikrąjį Croesą, karalių iš Lidijos, apie jo milžiniškus turtus. Bet jis išgirdo posakį „turtingas kaip Croesus“, žino, ką tai reiškia, ir sėkmingai vartoja jį savo vietoje. Arba Maskva. Jis dažnai vadinamas „sostu“, šį žodį vartojant kaip vidurinį miesto pavadinimą. Šimto dolerių vekselis vadinamas „Franklin“ pagal jame pavaizduotą prezidentą.

Kaip ir kiekviena išraiškinga priemonė,metonimija praturtina mūsų kalbą, daro ją ryškesnę, emociškai turtingą, vaizduotę. Jis plačiai naudojamas žiniasklaidoje, žurnalistikoje ir daugelyje veiklos sričių, susijusių su poveikiu žmogaus protui. Taigi metonimija reklamoje gali būti pavaizduota kalbant šūkiais.

Santrauka

Kaip ir bet kuris meno kelias, metonimija yra skirta suteikti mūsų kalbai vaizdų, poezijos, išraiškingumo ir grožio. Jo kokybę lemia norimų minčių ir vaizdų perdavimo tikslumas.