Reformacija Europoje yrasocialinis-politinis ir religinis judėjimas, kuris lėmė pertrauką su Katalikų Bažnyčia ir iš esmės naujo dogmatinio mokymo sukūrimą. Be to, šiame etape buvo perskirstyta žemės nuosavybė, sukurta vadinamosios naujosios bajorijos klasė ir apskritai pasikeitė daugelio Vakarų Europos šalių kultūrinė išvaizda.
Reformacijos pradžia Anglijoje jau buvo tąsakylančios tendencijos kitose Vakarų Europos valstybėse. Faktas yra tas, kad XVI amžiaus pradžioje Vokietijoje buvo plačiai paplitęs Martino Lutherio mokymas ir buvo sukurta nauja liuteronų bažnyčia, kuri žymiai skyrėsi nuo katalikiškos. Nemažai istorikų linkę manyti, kad tokie pokyčiai turėjo gilias socialines ir ekonomines priežastis. Faktas yra tas, kad nagrinėjamoje epochoje vienuolynai ir bažnyčia buvo didžiausi feodaliniai žemės savininkai, o buržuazija ir auganti vidutinė bei mažoji bajorija buvo suinteresuota gauti žemės paskirstymą. Karališkoji valdžia, reikalinga jų parama, ėmėsi daugybės rimtų priemonių, kad konfiskuotų vienuolyną ir bažnyčios turtą, ir perdavė juos savo šalininkams.
Reikėtų laikyti reformacijos Anglijoje pradžiąatsižvelgiant į jo socialinio ekonominio, politinio ir kultūrinio vystymosi ypatybes. Ši šalis pirmoji ėmėsi aktyvaus kapitalistinio vystymosi kelio. Būtent čia prasidėjo aktyvus mašinų įvedimas į gamybą, įvairių techninių prietaisų išradimas, paskatinęs greitą pramonės, prekybos plėtrą. Štai kodėl labai anksti valstybėje susiformavo buržuazijos ir verslininkų, kurie buvo suinteresuoti praturtėti ir užsidirbti, sluoksnis.
Ši naujoji ideologija sulaukė labai plataus spektropasklido ir net vėliau rado karališkosios valdžios palaikymą. Kita priežastis, prisidėjusi prie tokių didelių pokyčių, yra tai, kad šioje šalyje niekada nebuvo plėtojamas absoliutizmas. Reformacijos pradžia Anglijoje turėtų būti siejama su paskutiniu faktu: karaliams čia ypač reikėjo buržuazijos ir naujosios bajorijos palaikymo, kuri tapo pagrindine ekonomine ir socialine jėga, todėl jų negalėjo nepaisyti.
Reformacijos pradžia Anglijoje nurodo pirmąjąpusė XVI a. Tuo metu radikalių pokyčių visose gyvenimo srityse prielaidos jau buvo pakankamai subrendusios. Vis dėlto čia reikėtų pažymėti, kad kitose Europos šalyse naujos bažnyčios formavimasis jau pradėtas, nepaisant to, kad katalikų valdžia ėmėsi rimtų priemonių ją slopinti. Reformacija prasidėjo valdant naujajam Tudorų dinastijos karaliui. Henris VIII, pakilęs į sostą, iš pradžių palaikė katalikybę ir net parašė popiežiui specialų pamfletą, gindamas šį tikėjimą. Tačiau manoma, kad autorystė buvo vardinė ir kad tekstas priklauso artimiausiam jo padėjėjui Thomasui More'ui. Be to, karalius vedė Aragono Kotryną, kuri buvo Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V. teta. Jis vykdė suartėjimo su katalikiška Prancūzija politiką. Trumpai tariant, jo karaliavimo pradžia buvo pažymėta katalikybės palaikymu. Tačiau labai greitai Henris VIII staiga pakeitė kursą dėl rimtų socialinio ir ekonominio bei politinio vystymosi pokyčių.
Aukščiau jau buvo nurodyta, kad šalis subrendogilios ir rimtos prielaidos pokyčiams visose gyvenimo srityse. Buržuazija ir naujoji bajorija norėjo gauti vienuolynų ir bažnyčių žemę, kuri iš tikrųjų tarnavo kaip perversmo postūmis. Reformacijos Anglijoje pradžia, kurios data paprastai minima 1534 m., Vis dėlto yra susijusi su išoriniu veiksniu. Faktas yra tas, kad karalius norėjo išsiskirti iš savo žmonos, nes ji nedavė vyriškų palikuonių ir, be to, buvo daug vyresnė už jį. Prie šio valstybinio skaičiavimo buvo pridėta asmeninė priežastis: Henris įsimylėjo Aną Boleyn, kuri reikalavo teisėtos santuokos.
Reformacijos Anglijoje pradžia, kurios data yra artimasusijęs su karaliaus vidaus politika, buvo grynai išorės pastangų, sukėlusių vyriausybės ir Katalikų Bažnyčios santykių krizę, rezultatas. Pagal anų laikų taisykles skyrybas galėjo leisti tik popiežius. Heinrichas kreipėsi į jį tikėdamasis gauti leidimą skyryboms. Tačiau tėtis atsisakė. Priežastis buvo ta, kad jis faktiškai buvo visiškai kontroliuojamas Karolio V, kuris buvo Aragono Jekaterinos sūnėnas. Tuomet piktas karalius paskelbė nebepaklūstantis popiežiaus valdžiai ir paskelbė Anglijos bažnyčios nepriklausomybę.
Didžiausias Europos įvykis buvo pradžiaReformacija Anglijoje. 1534 metai šiuo atžvilgiu buvo posūkio taškas: būtent tada karalius išleido Suprematizmo aktą, kuris paskelbė jį Anglijos bažnyčios vadovu. Tačiau ši priemonė nereiškė radikalaus bažnyčios administracijos pertvarkymo, nes ji iš esmės paveikė tik aukščiausią administracijos lygį, o žemėje ir toliau išliko tokia pati struktūra kaip ir anksčiau. Taip pat buvo išsaugotas episkopatas.
Autorinis atlyginimas ir reformacija Anglijoje, autoriusiš tikrųjų jie per daug nesipriešino vienas kitam, kaip buvo pastebėta, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Didžiojoje Britanijoje, atvirkščiai, pati vyriausybė žengė pirmąjį žingsnį link šio politinio ir religinio perversmo. Nepaisant tradicinių katalikų apeigų ir episkopatų išsaugojimo, Henrikas VIII perėmė bažnyčios pajamų paskirstymo kontrolę. Be to, valdžia gavo teisę skirti vyskupus. Bet kiti žingsniai pasirodė dar radikalesni: vyriausybė konfiskavo vienuolišką turtą: vertybes ir žemę. Pastarieji ilgą laiką neišliko ižde: jie buvo paskirstyti tarp didikų ir augančios buržuazijos.
Reformacijos bruožai Anglijoje buvo šie:Pirma, ji nebuvo lydima rimtų nelaimių, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje (pirmajame Hugenoto karai kilo kelis dešimtmečius, o antrame prasidėjo religiniai karai ir valstiečių karai). Antra, politines, ekonomines ir religines reformas vykdė karališkoji valdžia. Čia galima įžvelgti tam tikrų panašumų su vokiečių kunigaikštystėmis, kuriose nemažai valdovų taip pat palaikė naująją doktriną. Tačiau Anglijoje visa tai vyko šalies mastu. Galiausiai reformacija šioje šalyje įgavo labai nuosaikų pobūdį. Kai kurių pagrindinių ekspertų teigimu, anglikonų bažnyčia užėmė vidurinę, tarpinę vietą tarp katalikybės ir protestantizmo. Anglijoje buvo išsaugotos katalikų apeigos ir episkopatas.
Viena pagrindinių temų ankstyvojo naujojo istorijojelaikas yra reformacija Anglijoje. Trumpai apie visuomenės sluoksnių požiūrį į tai galima pasakyti: dauguma buržuazijos ir naujoji bajorija priėmė šias reformas. Tačiau buvo ir nepatenkintų. Tarp protestantų buvo tokių, kurie reikalavo dar labiau supaprastinti bažnytinę organizaciją, sekdami kalvinistų pavyzdžiu. Kiti, priešingai, pasisakė už grįžimą prie katalikybės. Karalius vienodai persekiojo abi opozicijos dalis, taigi reformacija šalyje išlaikė nuosaikų pobūdį. Tačiau radikalesnių pokyčių bažnyčioje šalininkai vis dar išlaikė ir net sustiprino savo pozicijas iki XVII a. Jie buvo pradėti vadinti puritonais ir būtent jiems globojant Charleso I Stuarto laikais įvyko anglų buržuazinė revoliucija.
Reformacijos Anglijoje rezultatai buvo labai geririmta jos socialinei-politinei ir religinei struktūrai. Išdalinęs naujosios bajorijos žemes ir iš vienuolynų konfiskuotą buržuaziją, karalius tokiu būdu sukūrė palaikymą jų asmenyje. Taigi šalyje susiformavo žmonių sluoksnis, suinteresuotas tęsti reformas ir įtvirtinti esamą situaciją. Naujieji bajorai norėjo išlaikyti gautas žemes, todėl visi vieningai palaikė Elizabetės I, karaliaus dukters iš Anos Boleyn, stojimą, kuris ėmėsi kurso išsaugoti tėvo padarytus pokyčius.
Kitas reformacijos rezultatas buvonauja, anglikonų, bažnyčia, egzistuojanti iki šių dienų. Vidutinis pertvarkymų pobūdis prisidėjo prie jo išsaugojimo ir netgi išplitimo, o radikalesni judėjimai prarado savo šalininkų skaičių.
Reformacijos metai Anglijoje truko nuo 1534 mmetai, kai Henrikas VIII išleido Suprematizmo aktą, ir iki 1603 m., kai mirė jo dukra Elžbieta I, o tai iš tikrųjų įtvirtino tėvo pasiekimus. Būdinga, kad mirus karaliui, jo politiką tęsė regentai su savo mažamečiu sūnumi Edvardu VI, kuris priklausė protestantų partijai. Tačiau jis ilgai nevaldė, o po mirties į valdžią atėjo Henriko dukra Marija, kuri ėmė vykdyti katalikybės grąžinimo politiką. Ji ištekėjo už Ispanijos karaliaus, katalikybės šalininko, ir pradėjo protestantų persekiojimus.
Tačiau po jos mirties Elžbieta I paskelbėnaujų mokymų šalyje patvirtinimo kursas. Henriko reformos buvo įteisintos, protestantizmas buvo paskelbtas valstybine religija, o perėjimas prie katalikybės buvo prilygintas išdavystei. Katalikai turėjo mokėti didesnius mokesčius nei protestantai. Taigi Anglijoje galutinai įsitvirtino saikinga reformacija.
Anglijoje reformacija vaidino lemiamą vaidmenįkapitalizmo raida šalyje. Faktas yra tas, kad naujoji religija pagrindiniu tikslu paskelbė materialinio praturtėjimo poreikį ir ekonominių lėšų kaupimą. Ši ideologija visiškai atitiko verslininkų ir buržuazijos siekius. Nuo šiol jų noras padidinti savo pajamas sulaukė dogmatinio pagrindimo. Tolesnį reformistų idėjų gilinimą rodo puritano srovės plitimo faktas, kuris pasisakė už reformų gilinimą.
Reformacija Anglijoje turėtų būti matoma 2007 mvisos Europos pokyčių kontekstas. Jos pergalės priežasties reikėtų ieškoti kapitalistinių santykių brandoje ir galutinai susiformavusioje buržuazijos klasėje, kuri palaikė šią tendenciją. Kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, reformacijos sąjūdis buvo nugalėtas dėl to, kad feodaliniai santykiai vis dar buvo labai stiprūs.
Reformacija Anglijoje (lentelė žemiau parodo jos priežastis, eigą ir baigtį) buvo visos Europos religinių pokyčių etapas.
| Valdovai | Priežastys | Judėk | rezultatai |
| Henrikas VIII | Poreikis sukurti socialinę paramąkarališkoji valdžia buržuazijos ir naujųjų didikų asmenyje. Kapitalizmo raidai reikėjo naujos ideologijos, kuri pateisintų materialinių turtų kaupimo troškimą | Suprematizmo aktas; karaliaus paskelbimas naujos anglikonų bažnyčios vadovu, bet vyskupo išsaugojimas. Žemės ir turto konfiskavimas iš vienuolynų ir jų bajorų bei bajorų, taip pat buržuazijos, paskirstymas | Naujo socialinio bajorų ir buržuazijos sluoksnių sukūrimas, tolesnis kapitalizmo vystymasis dėl žemės susitelkimo tarp naujųjų bajorų |
| Elžbieta I | Poreikis išsaugoti ir stiprinti Henriko VIII pertvarką, tenkinančią daugumos buržuazijos ir naujosios bajorijos siekius ir norus. | Protestantizmo paskelbimas valstybine religija, mokesčių didinimas katalikams, nuosaikus reformacijos kursas | Galutinis anglikonų bažnyčios projektas, kuris užėmė tarpinę poziciją tarp kataliko ir kalvinistų |
Anglija iš esmės buvo pergalinga šaliskapitalizmas, o šiam socialiniam ir ekonominiam sluoksniui reikėjo pateisinimo, kuris suteikė jam reformaciją. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad reformacija savo dvasia savo praktiškumu ir efektyvumu puikiai atitiko anglišką mentalitetą.
