Yra daug santykinių sąvokų, kurios išreiškiatuos kitus žmogaus jausmus. Šios sąvokos turi gana neaiškų apibrėžimą, jų neįmanoma išmatuoti kiekybiškai ir kokybiškai. Viena iš tokių sąvokų yra užuojautos jausmas. Ši patirtis būdinga kiekvienam iš mūsų. Pažiūrėkime, kaip tai atskirti nuo kitų jausmų, ir kas yra geras užuojauta žmogaus asmenybei.
Žinomas užuojautos jausmaskiekvienam iš mūsų. Kai tik vaikas pradeda kalbėti ir pažinti pasaulį, jis jau patiria daugybę pojūčių, pažįstamų suaugusiajam. Žinoma, šios emocijos yra daug kartų stipresnės nei išgyvenusios.
Kūdikio pyktis yra stiprus, meilė neribota iružuojauta, jis verkia ir ilgisi pagalbos. Nežinoma, kodėl žmonės gali patirti pojūčius, neprieinamus gyvūnams. Įprasti kitų gyvūnų pasaulio atstovų instinktai negali būti lyginami su meile, neapykanta, pavydu, gailesčiu. Galbūt visos šios „žmonijos“ apraiškos yra puiki mūsų sielos dovana ar balsas. Užuojauta šiuo atveju yra viena galingiausių dvasinės dainos melodijų mūsų širdyje.
Pabandykime apibūdinti, kaip atrodo šis jausmas.Kai matome draugo ar nepažįstamo žmogaus skausmą, mumyse šis žvilgsnis reaguoja užuojautos balsu. Tai išreiškiama noru padėti, užjausti, paguosti malonų žodį ar poelgį. Užuojauta nėra labai malonus pojūtis, nes nepatirdami jokio fizinio ar moralinio išorinės aplinkos poveikio, mes vis dėlto kenčiame. Kita vertus, šis jausmas pripažįstamas labai dorovingu žmogaus dvasiniam tobulėjimui.
Kas dar išreiškia užuojautą?Tai ne tik kažkieno skausmo supratimas. Tai pasireiškia jautrumu kitiems, dėmesiu jų problemoms ir patirčiai bei, žinoma, pagalba. Ko gero, aukščiausias užuojautos tikslas yra būtent įmanoma pagalba nukentėjusiesiems. Nesvarbu, kaip gerai jaučiatės, iškalbingai. Manoma, kad pamatyti žmogų, kuriam kažko reikia, yra ženklas kiekvienam iš mūsų, sakančiam, kad reikia padėti jam viskuo, ką turime.
Šis jausmas yra visiškai naujas.Užuojautos jausmai - štai kas atsirado su meile kitiems nuo pat žmogaus formavimo pradžios kaip asmenybės. Visiškai natūrali normalaus žmogaus reakcija yra padėti tam, kuriam reikia pagalbos. Užuojauta ir šios savybės ugdymo svarba yra daug kalbėta visose religijose. Nepaisant to, kurį dievą tikintieji laiko savuoju, visi žino, kad užuojauta yra absoliučiai teisinga ir naudinga sielai. Bet kuri religija nurodo padėti tiems, kuriems jos reikia. Mes kalbame ne tik apie savo šeimą ir draugus, bet ir apie visiškai nepažįstamus žmones.
Šiuolaikinis pasaulis neskatina atjautos jausmo.Tačiau nėra prasmės kaltinti pasaulio, kalti tie, kurie jame gyvena. Nuo pat vaikystės vaikams įskiepyta mintis, kad „jūs arba jūs“, kad jiems reikia kovoti dėl vietos saulėje. Tegul tėvai augina vaiką įsimylėję, bet yra mokykla, mokytojai, bendraamžiai, agresyvi televizija ir internetas. Daugelio nuomone, sąžinė ir atjauta yra veikiau atavizmai, trukdantys gyventi visavertį gyvenimą. Mažas žmogus labai greitai supranta, kiek jam reikia, ir dažniausiai jo neturi. Užuojauta nurodo dalintis, duoti tai, ko neva tau pačiam nepakanka. Mes sakome „tariamai“, nes jei esate sveikas ir apsuptas artimųjų meilės, tuomet turite viską, ko reikia.
Naujas telefonas, firminiai drabužiai niekadanudžiugins jus, kad ir ką žadėtų skelbimas. Bet jūs galite padaryti laimingesnį sergančio vaiko motiną, seną močiutę ar našlaičius vaikų namuose, turėdami nedidelį asmeninį indėlį. Bet tai labai sunku suprasti ir dar sunkiau tai padaryti.
Tačiau, be bendro bejausmio, yraViršutinės atjautos atvirkštinė pusė yra liūdesys ir atkalbinėjimas. Yra žmonių, kurie, užuot džiaugęsi tuo, ką turi, ir dalijasi savo laime su kitais, nuolat liūdi. Užuojautos jausmas juose yra hipertrofuotas. Tokie asmenys aplink save mato tik sielvartą, ir tai juos nugrimzta į lėtinės depresijos būseną. Toks jausmas neatneša nieko naudingo sielos vystymuisi, o tik kenkia. Sveiko proto žmogus neleis savęs atkalbinėti, būdamas tiesiog sveikas. Vadinasi, atjauta yra naudinga tik „gryna“ forma.
Kodėl gamta užuojautą teikia kiekvienam iš mūsų?Ką šis jausmas mums reiškia gerai? Atsakymas akivaizdus - jokios praktinės naudos turto kaupimo forma, o kartu ir milžiniškos „pajamos“ dėkingumo forma.
Sutikite, kad išgyvena geriausias dalykaskiekvieno iš mūsų neįmanoma įvertinti pinigine išraiška. Kiek kainuoja draugystė ar meilė? Užuojauta taip pat yra bevertė (be to, ekonominiu požiūriu ji netgi kupina „nuostolių“). Tačiau pasidavę šiai emocijai ir aukodami ar kalbėdami su žmogumi, kuris jaučiasi blogai, jaučiame kažkokį ryškų jaudulį kažkur „sieloje“. Tai nuostabus jausmas, įprasminantis kiekvieno iš mūsų gyvenimą.
