Население любого современного государства yra tam tikras žmonių, gyvenančių tam tikroje teritorijoje, grupė, turinti daug bendrų bruožų, pavyzdžiui, vienos kalbos, kultūros ir pan.
Šiuo metu tiriama žmonių bendruomenėdaug skirtingų disciplinų: ekonomikos, sociologijos, medicinos ir kitų. Taip pat reikia pažymėti, kad siekiant supaprastinti šio klausimo nagrinėjimą, demografinėje statistikoje aprašomos trys valstybės gyventojų kategorijos, kitaip vadinamos modeliais: nuolatiniai, stacionarūs ir stabilūs gyventojai. Pirmoji grupė yra pagrindinis žmonių skaičius, esantis kiekvienoje šalyje. Tai tradiciškai apima asmenis, kuriems gyvenamoji vieta yra įprasta ir pažįstama aplinka. Antrasis tipas paprastai priskiriamas teorinei gyventojų daliai, kuri egzistuoja, kai natūralaus prieaugio greitis lygus nuliui ir pastoviam bendram žmonių skaičiui. Antrasis tipas yra ypatingas trečiojo atvejo atvejis, kurio esmė slypi teorinių žmonių, turinčių pastovų vaisingumo, mirtingumo ir amžiaus struktūrų intensyvumą, populiacijoje. Taigi asmuo, priklausantis tam tikros valstybės gyventojams, vienu metu gali būti įtrauktas į vieną ar kelis anksčiau svarstytus modelius.
Ši sistema reiškia, kad yra keturikategorijos: nuolatiniai ir esami gyventojai, taip pat laikinai esantys ir laikinai nesantys žmonės. Pirmoji kategorija apima bet kurį asmenį, priklausantį tam tikros valstybės gyventojams ir nuolat gyvenantį šioje teritorijoje, neatsižvelgiant į faktinę buvimo vietą registracijos metu. Antroji kategorija apima kiekvieną asmenį, kuris registracijos metu yra nagrinėjamoje gyvenvietėje, nepaisant jo gyvenamosios vietos. Į „laikinai esančių“ kategoriją įeina tokie valstybės gyventojai (šalies gyventojai), kurie statistinių skaičiavimų metu buvo nagrinėjamoje teritorijoje, o „laikinai nedalyvaujančių“ grupę, savo ruožtu, priešingai, sudaro: žmonių, kurie nebuvo pagrindinės nakvynės vietoje.
Makroekonomika išskiria tik dvi pagrindinesgyventojų grupės: darbo jėga ir ne darbo jėga. Pažymėtina, kad pirmoji kategorija apima bet kurį asmenį, priklausantį tam tikros valstybės gyventojams, galintį ir norintį dirbti, taip pat aktyviai ieškantį darbdavio vaisingam bendradarbiavimui. Tai asmenys, jau dalyvaujantys socialinėje gamyboje, ir asmenys, kurie neturi galimybės pritaikyti darbo jėgos, tačiau pakankamai stengiasi susirasti darbą. Savo ruožtu tam tikros valstybės gyventojams priklausantis asmuo, kuris neturi darbo ir jo nesiekia, priklauso antrai grupei. Tai vaikai iki 16 metų, kalėjime, psichiatrijos ir kitose specialiose įstaigose esantys žmonės, neįgalieji, dieninių studijų studentai, pensininkai, namų šeimininkės ir kiti.