Palyginti su ankstyviausiomis civilizacijomis,senovės graikai ne taip seniai pasirodė pasaulio istorijos puslapiuose. Ši Viduržemio jūros valstybė gimė maždaug aštuntame amžiuje prieš mūsų erą, o pirmasis jos egzistavimo etapas buvo archajiškas laikotarpis, trunkantis tik kelis šimtmečius.
Hellas yra šalis, kuri visada buvo kitokiavisos kitos valstybės ir žmonių bendruomenės. Pagrindiniu jos bruožu galima laikyti senovės graikų vartojamą kalbą dar tais tolimais laikais, praktiškai tokia forma, kokia ji yra plačiai paplitusi šiandien. Ir gramatika, ir visos abėcėlės raidės šiame rašte neprimena nei rytietiškų, nei europietiškų rankraščių. Tačiau tuo pačiu metu graikų kalba buvo daugelio kitų pagrindas. Tam buvo daugybė priežasčių, ir viena iš jų buvo Didžiosios Graikijos kolonizacija, leidusi šiai tautai kuo daugiau įsikurti palei Viduržemio jūros pakrantę, taip pat įvaldyti kaimyninių jūrų vandenis. Senovės graikų pasaulio paminklų galima rasti pietiniuose Europos krantuose, Viduržemio jūros rytuose, Afrikoje ir net Juodosios jūros pakrantėse.
Tokių žmonių, kaip senovės graikai, gyvenimasrodo amžinų politinių pokyčių istoriją. Joje galima atsekti baisios tironijos ir despotizmo laikotarpius ir laikus, kai valdžioje buvo patys gyventojai. Pirmą kartą šioje šalyje buvo nuspręsta sušaukti populiarius susitikimus, kurie vyko Agoroje. Tiesa, tada senovės graikai politiką pavadino tuo, kas leidžia jaustis apsaugotam ir tuo pačiu laisvam. Todėl šis valstybės gyvenimo aspektas buvo glaudžiai susijęs ir su filosofija, ir su mitologija. Dėl savo gamtos turtų ir didelio kūrybiškumo Graikija tapo pasaulio prekybos centru. Tai palengvino ir labai palanki šalies vieta, per kurią nutiestas kelias iš Vakarų į Rytus. Todėl per šimtmečius Hellas įsisavino įvairių Senovės pasaulio tautų tradicijas ir taip papildė savo kultūrinį potencialą.
Atėjus naujai erai, senovės graikai jau buvoviena iš labiausiai išsivysčiusių etninių grupių planetoje. Helloje klestėjo mokslas ir menas, o kartu su tuo nuolat vyko karai, kurie leido išplėsti teritoriją, papildyti ją naujomis provincijomis ir kolonijomis. Šis laikotarpis taip pat garsus išskirtinėmis asmenybėmis, tarp kurių reikėtų paminėti Aleksandrą Didįjį, jo tėvą Filipą II, puikų matematiką Archimedą ir filosofą Aristotelį. Žinoma, neįmanoma į kelias eiles sutalpinti visos achajiečių istorijos, nes ji slypi tuose artefaktuose ir architektūros paminkluose, kurie atkeliavo į mūsų laikus iš to senovės pasaulio.
