Daugelis užsienio kilmės žodžių yra tvirtaimūsų kasdieniame gyvenime. Dažnai mes juos garbiname dešinėje ir kairėje, ne visada galvodami apie griežtą jų naudojimo prasmę ir atitinkamą reikšmę. Todėl pageidautina žinoti kilmės istoriją ir kiekvieno tokio žodžio kontekstą, kad nebūtų klaidinama, ypač viešoje ar viešoje kalboje. Paimkite, pavyzdžiui, žodį „įspūdį“. Ką tai reiškia? Pabandykime išsiaiškinti.
Jei kalbame apie šio žodžio semantiką, tadaaiškinamosios folijos, kuriose yra daugumos rusų kalboje vartojamų išraiškų prasmė, pirmiausia pasakykite mums, kad tai yra tam tikras teigiamas įspūdis, kad atsiranda bet kokie dalykai ar situacijos. Ką reiškia „įvesti“? Patinka, pritraukti, įkvėpti pagarbą ar palankumą, sukelti malonius jausmus ir asociacijas, taip pat užuojautą. Todėl šio žodžio antonimas gali būti laikomas tokiais žodžiais, kaip „kelti pasibjaurėjimą“ arba „atstumti“.
„Įspėjimas“ ... Kas yra šis žodis ir iš kur jis kilęspasirodė rusų kalba? Yra daug požiūrio į šią temą. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad šio termino eigą galima rasti „Proto-Indo-europietiškuose“ skelbimuose po „pos-in-ere“. Kalbant apie senąsias kalbas, šis žodis egzistuoja lotynų kalba, ir tai skamba kaip imponere. Jis gali būti verčiamas kaip „investuoti“, taip pat „įkvėpti“ ir „įkvėpti“. Ir tai atėjo pas mus per vokiečių kalbą, kur jos reikšmė buvo labai artima tai, ką dabar žinome. Ten jis atrodo kaip imponieren. Galbūt tam tikra įtaka šiuolaikinei žodžio prasmei rusų kalba buvo jo prancūzų kolega. Čia „įvedimas“ reiškia ypatingą reikšmę: nustebinti, slopinti savo didybe, netgi moraliai dominuoti.
Nors šį žodį turi daugsinonimus, jis turėtų būti naudojamas pagal paskirtį ir tik tam tikrais tinkamais atvejais. Kada tiksliai sakome žodį „įspūdžiai“? Kokios yra šios situacijos? Pirmiausia reikia pažvelgti į kontekstą ir gramatiškai-sintaksinę apkrovą. Pavyzdžiui, nepaisant reikšmių panašumo, žodžio „įspūdžiai“ negalima pakeisti abipusiu žodžiu „simpatinis“. Pirmiausia todėl, kad jei kas nors tau patinka, tada apibūdinti tokią situaciją tinka paskutinis žodis. Tai yra, „jis man simpatizuoja“. Jei kas nors jus traukia, turėtumėte pasakyti taip: „tai man patinka“. Galima sakyti, kad šiuo atveju svarbiausia yra tai, kas tiksliai kam sukelia teigiamus jausmus. Taigi egzistuoja inversija - „primesti“ prasmę yra tarsi „simpatizuoti priešingai“. Tai nekeičia visos prasmės, tačiau akcentai išdėstomi teisingai.
Nuo to žodžio, kurį ji turiLotynų, prancūzų ir vokiečių kilmės, ji yra talpesnė nei jos rusų sinonimai. „Įspūdis“ - ką tai dar gali reikšti? Jei lyginsime, kaip aukščiau, su žodžiu „užjaučia“, tada jis turi platesnį prasmių diapazoną. Galima sakyti, kad terminas „įspūdis“ yra labiau aprašytų jausmų „tūris“. Tai ne tik pritraukti ir patikti, bet ir sukelti pagarbą, pasitikėjimą, įkvėpti valdžios ir pagarbos. T. y., Šis žodis reiškia ne tik išorines, bet ir vidines teigiamas objekto, prie kurio esate, savybes. Todėl tai galima pasakyti apie kokį nors reiškinį. Pavyzdžiui: "Ši teorija mane sužavėjo savo gilumu, logika ir įtikinamumu". Arba panašus teiginys yra leistinas apie politinę partiją ir net religinę konfesiją. Dėl tos pačios priežasties galima šitaip kalbėti ne tik apie tam tikrą žmogų, bet ir apie jo individualias savybes - protą, charakterio bruožus ir pan.
Rusijos literatūros mėgėjai vis dar ginčijasikur labiau tinka žodis „primesti“. Kai kurie mano, kad ekologiškiausia tai naudoti oficialioje kalboje, turint dalykišką bendravimo stilių, žurnalistikoje, žurnalistikoje, moksliniame diskurse ir pan. Kaip ir šnekamojoje kalboje, toks terminas atrodo šiek tiek pretenzingas ir netgi nutraukia klausą. Kita vertus, tokiems pedantams prieštaraujama - jei žmonės yra protingi, tada jų pokalbį sudaro ne tik paprasti žodžiai ir posakiai. Todėl kuo intelektualesnis pokalbis, tuo labiau „sužavėtas“ nebus iš bendro konteksto. Beje, šiuolaikinėje kalboje vokiečių kilmės reikšmė yra labiau priimtina, tuo tarpu XIX amžiaus klasikinėje rusų literatūroje prasmė, kilusi iš prancūzų kalbos, buvo įprasta. Mūsų neramiame pasaulyje jis jau yra pasenęs ir beveik niekada nenaudojamas. Todėl tokie rašytojai, kaip Leo Tolstojus, galėjo šį žodį vartoti „morališkai slopinti“ prasme, priešindami jo reikšmei tokiam veiksmažodžiui kaip „patinka“. Dabar atrodo ne visai aišku.
