Skaitymo taisyklės vokiečių kalba yra gražiosspecifinis, bet ne toks sudėtingas, koks gali atrodyti. Tiesą sakant, verta prisiminti kai kurių raidžių derinių tarimą ir tiesiog juos pritaikyti praktikoje.
Pirmasis žingsnis yra išmokti vokiečių kalbos abėcėlę. Jei iš pradžių treniruositės laiškais, su tarimu nebus jokių problemų.
Galbūt turėtume pradėti nuo balsių.Šioje kalboje šios rūšies raidės skirstomos į dvi rūšis - trumpas ir ilgas. Įdomu tai, kad žodžio aiškinimas priklauso nuo ilgumos. Pavyzdžiui, žodžiai offen - ofen. Pirmuoju atveju išreiškiamas trumpas „o“, antroje - pratęstas. Ir vertimas bus kitoks, 1 - „atviras“, 2 - „krosnis“. Kaip matote, tai svarbu.
Pažymėtina, kad du balsiai, kurie yramūsų kalba nėra. Tai yra ö ir ü, aukščiau esantys taškai, vadinami umlautais. Čia viskas yra paprasta - pirmuoju atveju tarimas sukuria kryžių tarp „o“ ir „ё“, o antruoju atveju - tarp „y“ ir „u“. Siekiant teisingai ištarti šiuos garsus, reikia šiek tiek apvalinti lūpas ir skambėti ne taip, kaip įprasta, bet kaip giliai, arčiau gomurio. Svarbu sužinoti, kaip teisingai ištarti šiuos garsus. Pvz., Jei sakote ne „du bist schön“, bet „du bist schon“, tuomet jūs „nesate gražus“, bet „tu jau esi“.
Tiesiog nepamirškite, kad skaitymo taisyklėsVokiečių yra iš esmės panašus į rusus. Tik čia yra akcentų ir tarpų tarp žodžių: „verslui!“ - „palietė“, „pilis“ - „užraktas“ atveju. Beje, vis dar yra raidė „ä“. Čia lengviau - jis tarsi „e“. Apskritai, būtina mokyti vokiečių kalbos abėcėlę - su tarimu tada bus mažiau problemų.
Стоит отметить, что в немецком языке имеется и vienas bendrinis laiškas, kuris nėra likęs. ß - jis tariamas kaip „palyda“ solo pasirodymuose, o žodžiais - šiek tiek pailgos „c“. Kartais jį pakeičia raidžių derinys „ss“. Pavyzdžiui, tiek „fußball“, tiek „fussball“ yra verčiami kaip „futbolas“, ir abiem atvejais jie yra teisingi. Bet tai dar ne viskas apie bendrystę. Vokiečių kalbų skaitymo taisyklėse teigiama, kad raidės „p“, „t“ ir „k“ pabaigoje turi lydėti iškvėpimą, arba kvėpuoti. Tai yra kurčiųjų bendradariai, ir jie išliks tokie bet kokiu žodžiu. Bet išreikštas skiemenų pabaigoje arba žodžiai yra visiškai apsvaiginti.
Yra ir kitų funkcijųVokiečių kalba yra skirtinga. Galutinių žodžių tarimas yra tas, kurį turėtumėte atkreipti ypatingą dėmesį. Taigi, paimkite, pavyzdžiui, žodį „zwanzig“. Šis skaičius yra 20. Vokiečiai sako galą labai švelniai. Pagal idėją raidė „g“ = „g“. Bet kai jis yra pasibaigęs žodžio pabaigoje, jis tariamas kaip „xy“, bet ne aiškiai, bet lyg lyginant galą. Vis dėlto jau kalbama apie kalbinę patirtį, ir dažnai žmonės patys nepastebi, kaip jie tai sako - lygiai taip pat kaip sumažinimas, kurio rusų kalba yra gana daug. Taip pat turėtumėte aiškiai paminėti diftongus. Tai yra dviejų balsių, kurie yra išreikšti labai ypatingu būdu, derinys: ei (ai), au (ay), eu (oh). Tai yra: nein [nain] - ne, Frau [frau] - dame, neue [neyue] - naujas, ir tt
Tam tikri sunkumai mokytis vokiečių kalbosužsienio kalbos žmonės reiškia, kad jame nėra minkštumo konsonantais. Ar tai, išskyrus pirmiau pateiktą pavyzdį su „g“ pabaiga. Galbūt labiausiai sudėtingas garsas gali būti laikomas „c“, kuris raidėje yra vadinamas „ch“. Skaitymo taisyklės vokiečių kalba rodo, kad tai yra kažkas tarp „sh“ ir „x“. Šis laiškas gali būti rastas po balsių su umlautais ir po i. Kiti bendrieji deriniai sukelia kai kuriuos kenčiančius, ypač kai kalbama apie tokią temą, kaip mokytis skaityti vokiečių kalba. Ir dabar kalbame apie „tsch“, „tzsch“ - „h“ ir „tsh“. Faktas yra tas, kad vokiečių kalba nėra nė vieno laiško, kuris būtų paskelbtas vienu iš minėtų derinių. Pavyzdžiui, „z“ yra skaitoma kaip „“, „s“ - kaip „“ ir „j“ - apskritai kaip „d“. Lengviausias būdas prisiminti kombinacijos „tsch“ tarimą žodžiais „Deutschland“ - „Germany“. Dažnai jis sugauna akį, ir visuose žmonėse, net jei jie nesimoko vokiečių, plačiai žinomas „Deutschland“.
Vokietijoje - 16 federalinių valstybių.Ir turiu pasakyti, kad dialektai, kuriais kalbėjo kiekvieno iš jų gyventojai, labai skiriasi. Pavyzdžiui, Bavarijos gyventojams sunku suprasti žmones iš Brėmeno, o Berlyno gyventojai turi patys patirti Stuttgarto žmonių kalbą. Pvz., Berlyno tarmėje tokie bendradariai kaip t ir d tariami kaip britų anglų kalba - alveoliniai. Beje, reikia paminėti dar vieną dalyką. Vokiečių kalbą apibūdina neskaidrus, švelnus šio laiško tarimas. Siekiant geriau suprasti, rekomenduojama klausytis tikrosios vokiečių kalbos - klausytis garso pamokų, dainų, interviu su vokiečiais. Tik tokiu būdu bus galima suprasti, kaip ištarti šį laišką, ir prarasti nemalonaus burr. Vokiečių kalba iš tiesų yra labai malonus, ir tai, ką jie sako apie tai, daugeliu atvejų yra stereotipai. Apskritai, norint sužinoti, tai yra tikra. Būtina reguliariai mokytis vokiečių, mokytis taisyklių, mokyti ir, svarbiausia, skaityti ir praktikuoti.
